Twinsbet Twinsbet
Alfredas Bumblauskas.

Alfredas Bumblauskas. Kaip man nuvykti į Europą aplenkiant artimą Lenkiją?

Tyliai praslinko Gegužės 3-oji. Ar ją skiriame nuo Gegužės 1-osios? Ilgai vargome ir tebevargstame su sovietines realijas primenančia Gegužės 1-ąja kaip darbo švente, per kurią sovietmečiu mūsų karta privalėdavo eiti į paradus. Dabar ją švelniai pakeitė kita Gegužės 1-oji, kurią vadiname tapsmo Europos Sąjungoje diena. Šiemet šiam tapsmui suėjo 20 metų ir galima būtų kalbėti vien apie tai. Iš tikrųjų Gegužės 1-oji kaip įsiliejimo į ES diena su kovo 29-osios narystės NATO kontekstu yra vienas Lietuvos istorijos stebuklų. Ir šiandien per mažai suprantame, kad tai – stebuklas. Juk nuo Vilniaus iki ES ribos – tik 30 kilometrų. Tai aiškiai galima lyginti su Šaltojo karo laikų Vakarų Berlyno ribomis, kurių skersmuo irgi buvo 30 kilometrų. Taigi pirmasis stebuklas – tapsmas NATO ir ES nare, Vilniui tampant ryčiausia šių bendrijų paribio sostine. Turint galvoje Lietuvos ir Lenkijos susipykimą 20-iai metų tarp pasaulinių karų ir kad šis susipykimas galėjo tapti neperžengiama kliūtimi ten, ką šiandien vadiname Suvalkų koridoriumi. Visa tai dar įsakmiau paryškins stebuklingąją Gegužės 1-ąją. Bet šiandien derėtų apmąstyti ir kitką – be naujų Lenkijos ir Lietuvos istorijos santykių įvertinimo vargu ar matytume save ten, kur pasaulyje gerbiamas Tadas Kosciuška, kuriam lietuviai neranda deramų komplimentų. Prie Lietuvos stojimo į ES ir NATO lemtingai galėjo prisidėti JAV prezidentas Ronaldas Reaganas, Amerikos prezidentų administracijose dirbęs garsus politologas lenkas Zbigniewas Brzezińskis, istorikas Jerzy Giedroycas, „Solidarumo“ lyderiai Adamas Michnikas ir Lechas Walęsa. Visa tai girdėjau iš 2010 m. balandį kartu su Lenkijos prezidentu Lechu Kaczynskiu prie Smolensko tragiškai žuvusio jo patarėjo Mariuszo Handzliko. 

NEPRALEISK
Daugiau
 Šarūnas Jasikevičius, Željko Obradovičius, Nickas Calathesas ir Nigelas Hayesas-Davisas Tik lrytas.lt

Per turkišką prizmę – sezoną aukštyn kojomis apvertęs Šaras: panašumas į legendą ir akis išdegę kariai

Šarūnas Jasikevičius pasitinka savo penktąjį Eurolygos finalo ketvertą kaip vyriausiasis treneris. Lietuvis šįkart stovi prie Stambulo „Fenerbahce“ ekipos vairo, o anot turkų žurnalisto ir komentatoriaus Ismailo Senolo, lietuvis buvo esminė pakitusio Turkijos klubo sezono dalis, rado kelis Š.Jasikevičiaus su legendiniu Željko Obradovičiumi, išvardijo Šaro esminius pokyčius ir pasvarstė apie scenarijų, jeigu kauniečiui nepavyktų penktą kartą iškovoti Eurolygos titulo. Gruodžio 14-oji. Grožis, šypsenos ir naujos eros pradžia Stambule. Vietos „Fenerbahce“ oficialiai pranešė, kad Šarūnas Jasikevičius perima Turkijos grandų vairą ir bandys šturmuoti tiek vietinį, tiek Eurolygos frontus. Iki minėtosios naujosios epopėjos pradžios Turkijoje „Fenerbahce“ Eurolygoje buvo iškovojusi 6 pergales, patyrusi 7 nesėkmes ir per 13 sužaistų turų rikiavosi vos vienuoliktoje pozicijoje. O tada prasidėjo visa Šaro magija. Per 11 sužaistų Eurolygos rungtynių kauniečio treniruojama „Fenerbahce“ iškovojo 9 pergales ir patyrė vos 2 pralaimėjimus, kas lėmė, jog Turkijos gigantas pakilo į ketvirtąją vietą turnyrinėje lentelėje. Vėliau lietuvio klubas galiausiai užėmė reguliariajame sezone užėmė šeštąją vietą ir pirmajame atkrintamųjų etape kovėsi prieš Donatą Motiejūną ir Monako „Monaco“ klubą, kurį po dramatiškos, permainingos ir ašarų pareikalavusios serijos Šaro auklėtiniai 3–2 įveikė prancūzų ekipą bei pagriebė bilietą į Berlyne vykstantį Eurolygos finalo ketvertą. „Akivaizdu, kad Stambule situacija pagerėjo tada, kai į Turkiją atvyko treneris Šarūnas Jasikevičius, – tinklalapiui  lrytas.lt  pasakojo Turkijos giganto  beIN Sports  žurnalistas Ismailas Senolas. – Jis sukūrė aiškią hierarchiją ir didesnį bendrumo jausmą komandoje. Būtent dėl to „Fenerbahce“ pateko į svarbiausias sezono kovas. Aš manau, kad tai – milžiniška sėkmė, kurios komanda galiausiai nusipelnė. Bet tokia serija... „Fenerbahce“ sukūrė neįtikėtiną istoriją, kad galiausiai patektų į Eurolygos finalo ketvertą Berlyne. Manau, kad komanda tikrai nusipelnė vietos būti ten, kur jie dabar yra. Krepšinio lygis, drąsa ir užsidegimas, su kuriuo rungtyniavo krepšininkai... buvimas kartu...“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.